Paprasti eilėraščiai.

Daug žemėja saulės,daug žemėja žvaigždžių,
daug žemėja meilės,žmogaus akių.
Nebūk užsimerkęs,kada žiūri į tave žvaigždžių šviesa,
žvaigždžių akys skaisčios,skaistesnės už dangaus tamsas.

Paklydau tarp gėrio,ir grožio žiedų,
paklydau tarp laimės,ir džiaugsmo ašarų.
Gyvenimas,likimas,vis sukasi apie žvaigždes,
o aš sukuosi apie mergaitę,kurią myliu širdį.

Ačiū jums Zuvedra

Meilės tyla (16)

Atsisėsk prie manęs,noriu tau būt tyla,
noriu meilės tyla,išbučiuoti tave.
Būsiu tau aš nuoga,ir širdim,ir tyla,
tik prašau atsisėsk,ten kur mano tyla.

Širdyje ne tamsu,ten juk tūkstančiai žvaigždžių,
tu viena ten ne esi,kol plauki žvaigždžių upe.
Atsisėsiu prie taves,tylos krantas bus šalia,
o mes dviese nusirengsime,meilę paliest.

Kol širdį bus daug žvaigždžių,tol širdį bus daug šviesų,
meilės tylą visą išbučiuosim,jos nelietę.
Apsirengsim vėl tyla,atsisėsim vėl šalia,
ir nereiks mums žodžių,mūsų amžinybei.

Gyveno muzika vienatvėj,
mokėjo groti tik natas.
Nebuvo žodžių ji girdėjus,
kurie kalbėtų,ne natomis.

Ji žaisdavo natų žaidimus,
ir šaukdavo natas vardais.
Pasaulis buvo jei tik garsas,
kuris skambėdavo tik jai.

Kai muzika žodžius išgirdo,
jos garsas pasiekė žvaigždes.
Pamilo muzika ir natos,
žodžius gyvybę skleidžiančius.

Pirma daina,dainavo meilę,
su muzikos pilna širdim.
Aš jos klausaus,ir ją dainuoju,
nes meilės muzika,aš gyvenu.

Atėjau pas kavą į svečius,
ten kur ji karštai savim garuoja.
Lūpom prisiliečiau prie jos garų,
ji mane saldžiai savu kūnu atgaivino.

Glamonės bėgo jos,kur aš jaučiau jos skony,
net prakaitas padėjo jausti mano,koks švelnumas šios kavos.
Skani kava,be šokolado turi savo skony,
todėl myliu aš ją,išgerti vienas,arba ne.

Tu nebūk Nikodemu,atgimki!

Iš maldos,su malda,ir per maldą,
auga tavo pirminis žmogus.
Jei tikėjimas tau nėra duona,
nesijausi pavalgęs,dangaus.

Dėl erškėčių neverta aukotis,
jeigu juose nemiršta kažkas.
Šie gyvenimas tavo pražuvęs,
jei negimsi iš aukštybės**,vidum.

Tu nebūk Nikodemu*,atgimki!,
ir palik visas pasakas vaikams.
Su laiku,tu į maldą įžengsi,
kurioje,pats kalbėsi su Dievu.

2010.05.20
G.A

Nikodemas*
Naujasis testamentas.Evangelija pagal Joną,3-čias skyrius.
2,3,4 ir t.t,žymi skyriaus eilutes.

Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas*, žydų didžiūnas. 2 Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“.

3 Jėzus atsakė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:

jei kas neatgims iš aukštybės**(iš aukšto)

negalės regėti Dievo karalystės“.

4 Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“ 5 Jėzus atsakė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:

kas negims iš vandens ir Dvasios,

neįeis į Dievo karalystę.

6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas,

o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.

7 Nesistebėk, jog pasakiau:

jums reikia atgimti iš aukštybės.

8 Vėjas pučia, kur nori;

jo ošimą girdi,

bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina.

Taip esti ir su kiekvienu,

kuris "gimė iš Dvasios“.